- išklaipyti
- išklaipýti tr. 1. kreivai numinti: Batus vaikas išklaĩpė belakstydamas J.Balč. Tu išklaipeĩ čeverykus, batus, t. y. iškleišei, nukreipei J. Neišklaipýk užukulnių! Kp. 2. pakeisti formą, iškreipti, padaryti kreivą, iškreivinti: Pro cilindrinius stiklus daiktai gali atrodyti savotiškai išklaipyti P.Aviž. Mėšlungis siaubingai išklaipė josios veidą rš. | refl.: Pjūklo dantys į šalis išsiklaipė – reikės ištiesti Jrb. Pilies bokštai susverdėjo, langų rėmai išsiklaipė rš. Spygliuočių atžalynai susideda dažnai iš mažaūgių, išsiklaipiusių medžių rš. | prk.: Santykis tarp bendrinio ir spalvinio akipločio išsiklaipęs P.Aviž. 3. išklibinti, išjudinti, išversti: Vaikai išklaĩpė baslius, ir tvora išvirto Sb. Per karštį arklys įlindo į apvydžią ir visus virpčius išklaĩpė Vb. | refl.: Naujo vežimo rateliai išsiklaĩpė Alvt. 4. išvartyti, išdraikyti: Vėjas rugius išklaĩpė Ps. Išklaĩpė lietus rugius, kaži ar jie beatsistos kada Bsg. | refl.: Rugiai išsiklaĩpė ant visas puses, nė iš katro galo pjaut Upt. Nepjauti rugiai išsiklaĩpė į šalis, t. y. išsikraipė J. 5. išvingiuoti: Rugiuose išklaipýtos brydės žąsų J. 6. Rs padaryti (pjūklui) taką: Blogai išklaipeĩ pjūklą – takas kreivas Skr. \ klaipyti; išklaipyti; priklaipyti; suklaipyti
Dictionary of the Lithuanian Language.